- peniukšlas
- peniùkšlas sm. (2) 1. sing. Q361, H177, Kv, Vrn maistas, pašaras: Veislinei kiaulei peniùkšlą duodu atskirai Sdk. Šitokiu peniukšlù storų lašinių nepadarysi Trgn. Peniùkšlas geras – ir gyvulys geras Lkm. Paršui duok peniùkšlą, kad ištemptų pilvo rukšles J. ^ Peniukšlo pamata – žagrė bei lopeta KlvK. 2. Šmn, Brž, Mrk penima, tukinama kiaulė, penimis: Peniùkšlams įpilk grūdų Kal. Aštuonių pūdų penėtas peniukšlas Grz. Taip nusipenėjo peniùkšlas, kad jau nebegali pastovėt ant kojų PnmR. Jei nedirbsi, nėkas čia tavęs nešers kaip peniùkšlo Klm.
Dictionary of the Lithuanian Language.